Kaimynė kaimynei: – Ar girdėjai naujienas? – Dar ne.
Kuo baigėsi?
– Tai klausyk, nes per pusvalandį jas jau žinos visas rajonas.
Kaimynė kaimynei: – Ar girdėjai naujienas? – Dar ne.
– Tai klausyk, nes per pusvalandį jas jau žinos visas rajonas.
– Kaip sekasi ūkyje? – Puikiai. Turiu dvi karves, tris kiaules ir vieną traktorių.
– O kas dirba? – Traktorius. Kai užsiveda.
Kaime vestuvės. Svečias klausia: – Kiek čia žmonių?
– Visas kaimas. Ir dar trys, kurie išvažiavo į Angliją, bet grįžo dėl cepelinų.
– Kodėl tu pjauni žolę naktį? – Kad kaimynai nematytų.
– Kodėl? – Nes aš pjaunu jų žolę.
– Ar tavo arklys greitas? – Labai.
– Kiek greitas? – Kai pamato, kad reikės dirbti, per sekundę atsiduria kitame lauko gale.
Senelis anūkui: – Kai aš buvau jaunas, kaime buvo tik viena radijo stotis.
– O dabar? – Dabar kaime – nė vieno žmogaus, bet internetas puikus.
– Ar tu moki melžti karvę? – Moku.
– O kodėl tada pirki pieną parduotuvėje? – Nes karvė nemoka manęs klausyti.
– Kodėl tavo daržas toks didelis? – Kad užtektų visiems. – Kam visiems?
– Man, žmonai ir visiems kaimo šliužams.
Turistas klausia kaimiečio: – Kiek laiko eiti iki ežero? – Valandą.
– Tikrai valandą? – Jei eisi kaip aš – dvi. Jei kaip mano žmona į parduotuvę – penkiolika minučių.
Ūkininkas pirmą kartą skambina per vaizdo skambutį: – Mama, ar matai mane?
– Matau, sūnau. Tik kodėl tu toks panašus į karvę? – Ne tą kamerą įjungiau.
– Kodėl kaime žmonės ilgiau gyvena?
– Nes neturi kada mirti – vis darbų yra.
Miesčionis klausia ūkininko: – Kodėl jūsų karvės tokios laimingos?
– Nes jos nežino, kiek kainuoja pienas parduotuvėje.
– Kodėl tavo traktorius raudonas? – Kad matytųsi lauke.
– O kodėl vis tiek jo nerandi? – Nes jis remonte. Jau trečius metus.
Kaimynas kaimynui: – Tavo vištos vėl mano darže! – Atsiprašau.
– Bet jos labai mandagios – kiaušinius dedam pas mane.
Miesto vaikas pirmą kartą kaime: – Močiute, kodėl karvė neturi priekinių dantų?
– Nes ji juos atidavė pieninei kartu su pienu.
– Kodėl tavo šuo toks tingus? – Jis kaimo šuo.
– Ir kas? – Loja tik tada, kai visi kiti jau baigė.
– Kodėl tavo gaidys gieda vidurdienį?
– Jis rytą miega. Paveldėjo iš manęs.
Ūkininkas parduoda arklį: – Šis arklys niekada nemeluoja.
– Kaip suprasti? – Jei sako, kad pavargęs, – tikrai pavargęs. Ir dažnai sako.
Miesto anūkas močiutei: – Močiute, čia nėra Wi-Fi!
– Yra, vaikeli. Daržas, šulinys ir malkinė. Pasirink, prie kurio jungsiesi.
– Kaip tavo bulvės šiemet? – Puikios. Didelės kaip kumštis.
– O mano – kaip žirniai. Bet daug! – Kiek? – Pilnas puodelis.
Kaimo parduotuvėje: – Ar turite šviežios duonos? – Turime vakarykštės.
– O šiandieninės? – Šiandieninė bus rytoj.
Miestietis: – Kaip jūs čia gyvenate be teatrų ir kino?
– Turime kaimynus. Kasdien naujas spektaklis, ir bilietų nereikia.
– Kiek tavo ūkyje gyvulių? – Daug: karvė, ožka, šuo, katė, vištos.
– O žmona? – Žmona – ūkio vadovė. Ji nesiskaito, ji skaičiuoja.
Senelis anūkui: – Sodybai reikia meilės. – Kaip tai?
– Kasdien pjauti žolę, malkas skaldyti, tvorą taisyti. Meilė – tai darbas, sūnau.
Miestietis ūkininkui: – Ar jūsų pomidorai ekologiški?
– Ekologiškesni nebūna. Net aš nežinau, kas juos augina.
Senelis: – Mano laikais per šienapjūtę dirbdavom nuo saulėtekio iki saulėlydžio!
Anūkas: – O mano laikais šienas jau supakuotas parduotuvėje – kaip žolelių arbata.
Ūkininkas klausia veterinaro: – Ar mano kiaulė serga?
– Ne, ji tiesiog nori dėmesio. Kaip ir visi.
Agronomas ūkininkui: – Jums reikėtų modernizuoti ūkį. – Jau modernizavau.
– Kaip? – Karvei pakabinau varpelį su Bluetooth.
– Ar tavo kaime yra parduotuvė? – Yra. – Kada dirba?
– Kai pardavėja grįžta iš daržo.
– Kodėl kaime visi keliasi taip anksti?
– Nes gaidys nežino, kas yra savaitgalis.
– Kodėl tu taip anksti keliesi, kai turi atostogų?
– Kad ilgiau džiaugčiausi, jog nereikia keltis.
Kaimietis grįžta iš miesto: – Na, kaip miestas?
– Žmonių daug, karvių nėra, o pieno – pilnos parduotuvės. Nesuprantu, iš kur.