– Kodėl tavo šuo visada guli prie durų? – Laukia manęs.
Kuo baigėsi?
– Visą dieną? – Ne, tik kol kaimyno katė praeina. Tada jis jau laukia jos.
– Kodėl tavo šuo visada guli prie durų? – Laukia manęs.
– Visą dieną? – Ne, tik kol kaimyno katė praeina. Tada jis jau laukia jos.
– Ar tavo šuo geras sargas? – Labai. – Kodėl taip manai?
– Vakar į kiemą įlipo vagis – šuo jam taip apsidžiaugė, kad visą naktį nepaleido. Lojo, kol policija atvažiavo.
Du šunys susitinka parke: – Kaip tavo šeimininkas?
– Neblogai. Jau išmoko mesti kamuoliuką. Dar mokau, kad negrąžintų jo atgal.
Šuo grįžta iš veterinaro ir sako katinui: – Ten buvo baisu!
– Ką tau padarė? – Pasvėrė. Ir pasakė šeimininkui, kad mažiau skanėstų. Gyvenimas baigtas.
Vaikas: – Tėti, ar katės sapnuoja? – Sapnuoja.
– O ką? – Kad jas pagaliau pamaitina laiku.
Žmona: – Rinkis: arba aš, arba šuo! Vyras galvoja.
– Šuo dar negalvoja. – Kodėl? – Jis jau seniai žino, ką pasirinktų.
Karvė klausia kitos karvės: – Ar girdėjai apie karvių pasiutligę?
– Girdėjau. Bet manęs tai neliečia – aš juk antis.
Bitė skrenda pas kitą bitę: – Kaip sekasi?
– Darbas – iki kaklo. Visa vasara be atostogų, o medų žmonės nusineša. Profsąjungos reikia.
– Ar tavo katinas moka kokių triukų? – Moka vieną.
– Kokį? – Dingti, kai reikia eiti pas veterinarą.
Katinas atsibunda, pažiūri į laikrodį:
– Jau trečia valanda nakties? Laikas pažadinti šeimininką ir paklausti, kodėl dubenėlis ne pilnas.
– Kodėl tavo katinas visada miega? – Jis ilsisi.
– Nuo ko? – Nuo miego.
Ežiukas skundžiasi: – Niekas manęs neapkabina!
Kaktusas: – Supratau tave, broli.
Katė stebi, kaip šeimininkas sportuoja:
„Keistas žmogus. Galėtų tiesiog miegoti šešiolika valandų ir būti tokios pat formos kaip aš.“
– Kodėl tavo katinas toks storas? – Jis turi tris šeimininkus.
– Kaip suprasti? – Mane, kaimynę ir kaimynės močiutę. Ir visi galvoja, kad jis alkanas.
– Kodėl tavo šuo loja ant pašto dėžutės? – Ten gyvena sąskaitos.
– Ir kas? – Jis vienintelis mūsų šeimoje nebijo joms pasakyti, ką galvoja.
Pelė klausia katino: – Ar mes galim būti draugai?
– Žinoma. Ateik arčiau, pasikalbėsim apie tai.
– Kodėl tavo katė sėdi prie lango visą dieną? – Ji žiūri televizorių.
– Kokį? – Paukščių kanalą. Naujos serijos kasdien.
Šuo klausia katino: – Kodėl žmonės mus taip myli?
– Tave – nes atneši lazdą. Mane – nes jie dar nesuprato, kad čia aš juos turiu.
Šuniukas mamai: – Mama, kodėl mane visi vadina „Fu“?
– Nes tu dar mažas, sūnau. Kai užaugsi, vadins „Gerasis šuo“. Jei nustosi graužti batus.
– Kodėl tavo šuo toks protingas? – Aš jį mokiau.
– Ko išmokei? – Kad kai skamba durys – reikia lot, o kai skambina uošvė – tylėti ir slėptis.
– Kodėl gaidys gieda ryte?
– Nes vakare jo niekas negirdėtų – visi žiūri televizorių.
– Ar tavo šuo moka atnešti laikraštį? – Moka.
– O ar moka jį perskaityti? – Ne, bet labai gerai supranta, kas jame – suplėšo.
– Kodėl tavo žuvytė tokia liūdna? – Ji vieniša.
– Nupirk jai draugą. – Pirkau. Ji jį suvalgė.
Vištos kalbasi: – Ar matei, kokį didelį kiaušinį padėjo kaimynė?
– Mačiau. Bet aš ir taip nesiginčiju – man užtenka mano rekordų knygos.
– Kiek tau kainavo šuniukas? – Nemokamai.
– Tai pigu! – Pigu, kol nepradėjo graužti baldų.
– Kodėl tavo kiaulė su akiniais? – Ji skaito.
– Ką? – Etiketes ant pašaro. Labai išranki.
Katinas mąsto: „Jei numesiu puodelį nuo stalo, kas nutiks?“
Po sekundės: „Įdomu. Pabandysiu dar kartą su kitu.“
– Ar tavo šuo kandžioja? – Ne. Vyras paglosto šunį, šuo jam įkanda.
– Juk sakėte, kad jūsų šuo nekanda! – Taip. Bet čia ne mano šuo.
– Ar tavo papūga kalba? – Kalba. – Ką sako?
– Viską, ką girdi namuose. Todėl svečiams jos neberodome.
Gandras grįžta į Lietuvą pavasarį:
– Na, ir kaip čia žiemą? Ar vėl visi skundėsi, kad šalta? Gerai, kad aš kiekvieną kartą išvažiuoju.
Papūga parduotuvėje: – Labas! Pirkėjas nustebęs: – Tu moki kalbėti?
– Moku. O tu moki skraidyti?