Psichologas: – Papasakokite apie savo problemas. – Problema ta, kad aš neturiu problemų.
Kuo baigėsi?
– Tai kodėl atėjote? – Visi draugai turi psichologą, o aš – ne.
Psichologas: – Papasakokite apie savo problemas. – Problema ta, kad aš neturiu problemų.
– Tai kodėl atėjote? – Visi draugai turi psichologą, o aš – ne.
Vaistininkė: – Šiuos vaistus vartokite po vieną tabletę tris kartus per dieną.
– O jei pamiršiu? – Tada išgerkite vieną tabletę nuo užmaršumo. Jos šalia.
– Kodėl jūs nusišypsojote, kai gydytojas pasakė diagnozę?
– Nes jis pasakė: „Jums reikia daugiau ilsėtis.“ Rašysiu tai ant prašymo viršininkui.
Gydytojas: – Jūsų svoris idealus. – Tikrai?
– Taip, tik jūsų ūgis turėtų būti dviem metrais didesnis.
Gydytojas: – Jums reikia daugiau vaikščioti gryname ore.
– Daktare, aš esu paštininkas. – Tada pabandykite daugiau sėdėti.
Pacientas: – Daktare, man atrodo, kad aš šuo. – Nuo kada?
– Nuo šuniuko.
– Kodėl jūs taip vėlai atėjote pas gydytoją? – Laukiau, kol praeis savaime.
– Ir ką? – Praėjo trys mėnesiai.
– Daktare, ar mano operacija bus sudėtinga? – Ne, labai paprasta.
– Tai kodėl jūs taip jaudinatės? – Tai pirmoji mano operacija.
Pacientas registratūroje: – Norėčiau užsiregistruoti pas gydytoją. – Artimiausias laikas – po trijų mėnesių.
– O jei aš iki tol numirsiu? – Tada paskambinkite ir atšaukite vizitą.
– Ar sapnuojate naktimis? – Taip, daktare. Sapnuoju, kad dirbu.
– Ir kaip jaučiatės ryte? – Pavargęs, bet su sąžine ramia.
Gydytojas: – Jums reikia ilsėtis. Ar galite kelioms savaitėms nustoti dirbti?
– Galiu. Aš valstybės tarnautojas – niekas net nepastebės.
Gydytojas: – Turiu jums dvi naujienas: gerą ir blogą. – Pradėkite nuo geros.
– Jūsų liga pavadinta jūsų vardu.
– Daktare, mano vyras mano, kad jis yra šaldytuvas. – Nieko baisaus.
– Baisu, daktare. Jis miega atidaręs burną, ir šviesa mane trukdo.
– Daktare, kiek man liko gyventi? – Dešimt. – Dešimt ko? Metų? Mėnesių?
– Devyni, aštuoni, septyni…
Gydytojas: – Turite nedaugiau valgyti, daugiau vaikščioti ir anksčiau eiti miegoti.
– O ar galima tiesiog vaistų? – Galima. Bet jie padės tik vaistinei.
– Daktare, aš pamirštu viską. – Nuo kada?
– Nuo kada ką?
Senutė gydytojui: – Daktare, man skauda kairį kelį. – Ką padarysi, amžius.
– Bet dešinysis kelis lygiai tokio paties amžiaus, o neskauda!
– Daktare, kai užlipu į trečią aukštą, man trūksta oro.
– O ketvirtame? – Ketvirtame gyvena kaimynė su šeštu katinu. Ten oro trūksta visiems.
Odontologas: – Ar labai skauda? – Ne.
– Keista, aš dar nepradėjau. Skaudės tada, kai pamatysit sąskaitą.
Gydytojas paciento: – Ar laikotės dietos? – Griežtai! Valgau tik tris kartus per dieną.
– Puiku. Ir tarp jų? – Tarp jų užkandžiauju. Bet tai neskaitosi.
– Daktare, kai geriu kavą, man skauda akį.
– Pabandykite prieš gerdami išimti šaukštelį.
Pacientas: – Daktare, man atrodo, kad esu nematomas.
– Kas ten? Ateikite kitą kartą, dabar aš užimtas.
Akių gydytojas: – Perskaitykite apatinę eilutę. – Kurią eilutę?
– Tą, kuri ant sienos. – Kurią sieną?
Gydytojas: – Atsikvėpkite giliai. Pacientas atsikvepia. – O dabar sakykite „a“.
– A… o kada sakyti „ačiū“? – Po sąskaitos.
Pacientas: – Daktare, man skauda, kai paliečiu čia, čia ir čia.
– Jums lūžęs pirštas.
– Daktare, mano vaikas prarijo monetą! – Kada?
– Vakar. – Kodėl tik dabar atėjote? – Vakar nereikėjo pinigų.
– Daktare, mane visi ignoruoja.
– Kitas!
Vaistinėje: – Prašau ko nors nuo galvos skausmo. – O kas jums skauda?
– Žmona. Bet jai skauda galvą, o man – nuo jos.
– Daktare, aš labai prastai miegu. – Pabandykite skaičiuoti avis.
– Bandžiau. Nusnūdau ties 3417-ąja ir prabudau, nes buvau suskaičiavęs neteisingai.