Darbo skelbimas: „Ieškome žmogaus, kuris dirbtų už du.“ Kandidatas:
Kuo baigėsi?
– Puiku, ateisime su broliu.
Darbo skelbimas: „Ieškome žmogaus, kuris dirbtų už du.“ Kandidatas:
– Puiku, ateisime su broliu.
Darbuotojas skambina į darbą: – Šiandien neateisiu, sergu. – Kuo sergate?
– Penktadienio sindromu. Labai užkrečiamas, todėl geriau neateiti.
Viršininkas: – Jūs vėluojate jau trečią kartą šią savaitę. Ką tai reiškia?
– Kad šiandien trečiadienis, viršininke.
Darbo pokalbyje: – Kokia jūsų didžiausia silpnybė? – Sąžiningumas. – Nemanau, kad tai silpnybė.
– Man visai nesvarbu, ką jūs manote.
– Kodėl jūs norite dirbti mūsų įmonėje? – Matėme jūsų skelbimą: „Ieškome atsakingo žmogaus“.
– Ankstesniame darbe, kai kas nors nepavykdavo, visi sakydavo, kad aš atsakingas.
– Mano viršininkas toks geras – jis visada sako: „Mano durys jums visada atviros.“
– O ką tai reiškia? – Kad pas jį nuolat skersvėjis.
Pardavėjas pirkėjui: – Šis dulkių siurblys atliks pusę jūsų darbo!
– Puiku, tada imsiu du.
Vadovas: – Gerbiamieji, nuo rytojaus pradedame dirbti efektyviau. Darbuotojas iš galo:
– Tai ką, šiandien dar galime neefektyviai?
Vadovas: – Mūsų įmonėje dirba trys šimtai žmonių. – O kiek iš jų dirba?
– Apie pusę. Kiti – susirinkime.
– Ar jūs turite patirties? – Turiu. – Kokios?
– Labai daug patirties, kaip neprisiimti per daug darbo.
Gydytojas, policininkas ir mokytojas ginčijasi, kieno darbas sunkiausias. Mokytojas:
– Pabandykite trisdešimčiai vaikų vienu metu paaiškinti, kodėl negalima bėgioti koridoriuje, kai skambutis jau nuskambėjo.
Vadovas susirinkime: – Mūsų tikslas šiais metais – pakelti produktyvumą dvigubai!
Darbuotojas: – Tai ar atlyginimą irgi dvigubai? – Čia jau – ateinančių metų tikslas.
IT specialistas grįžta namo, žmona klausia: – Kaip diena?
– Viskas veikė, kol niekas neprašė, kad veiktų.
Naujas darbuotojas klausia: – Kada čia būna pietų pertrauka? – Nuo dvylikos iki pirmos.
– O kada būna darbas? – Tarp pertraukų.
– Ką veikia tavo vyras? – Jis – nuotolinis darbuotojas.
– Kaip suprasti? – Jis nuolat toli nuo darbo.
Statybininkas klausia kolegos: – Ar turi gulsčiuką? – Turiu. – Ar tikslus?
– Labai. Visas mūsų namas pagal jį – lygiai kreivas.
– Kodėl tu toks laimingas pirmadienį? – Nes iki penktadienio liko tik keturios dienos.
– O pernai ką sakei? – Pernai buvau dar didesnis optimistas – skaičiavau iki atostogų.
Darbuotojas viršininkui: – Noriu didesnio atlyginimo. Mane kviečia trys kitos įmonės. – Kokios?
– Elektros, vandens ir dujų tiekėjos.
Santechnikas atvyksta pas klientą: – Kas atsitiko? – Iš čiaupo neteka vanduo.
– Hm… O bandėte jį atsukti?
– Kodėl jūs norite atostogų rugpjūtį? – Nes liepą jau atostogavau.
– O kodėl ne rugsėjį? – Rugsėjį bus atostogų nuo atostogų.
– Ar jūs galite dirbti po spaudimu? – Galiu.
– O be spaudimo? – Be spaudimo dar nebandžiau.
Kolega kolegai: – Ar girdėjai, kad mūsų įmonė planuoja atleisti tinginius?
– Neįmanoma. Kas tada eis į susirinkimus?
Vadovas: – Ar baigėte ataskaitą? – Beveik. – Kiek trūksta?
– Tik pradžios, vidurio ir pabaigos. Pavadinimas jau yra.
– Kaip sekasi naujame darbe? – Puikiai. Turiu savo kabinetą, savo kompiuterį ir savo kavos puodelį.
– O darbas? – Darbas, deja, bendras.
– Ar tu dirbi ar ilsiesi? – Ir dirbu, ir ilsiuosi. – Kaip?
– Dirbu ilsėdamasis, o ilsiuosi galvodamas apie darbą.
Mechanikas klientui: – Jūsų automobiliui reikia naujų stabdžių. – O kiek tai kainuos?
– Na, jei nesutvarkysim – sustoti bus nemokamai. Tik vietą pasirinks medis.
Darbuotojas: – Viršininke, galima rytoj ateiti vėliau? Turiu svarbų reikalą. – Kokį?
– Išsimiegoti.
Darbuotojas: – Viršininke, galiu rytoj neateiti? Žmona prašė padėti tvarkytis. – Ne.
– Ačiū, viršininke, žinojau, kad jūs manęs neapvilsite!
Ūkininkas samdo darbininką: – Ar moki melžti karvę? – Moku.
– Gerai. O ar moki ją pagauti?
– Kodėl tu vėl kavos aparato kambaryje? – Mokausi. – Ko?
– Kantrybės. Aparatas kavą verda keturias minutes.
Vadovas naujokui: – Mūsų įmonė – kaip šeima.
Naujokas išsigandęs: – Tai ir čia bus kas nors, kas nuolat klausia, kada aš vesiu?
– Kaip jums sekasi dirbti iš namų? – Puikiai. Mano kolegos – katinas ir šaldytuvas.
– O kuris geresnis? – Šaldytuvas. Katinas per daug kalba susirinkimuose.
Darbo skelbimas: „Ieškome darbuotojo, kuris nebijo iššūkių.“ Kandidatas:
– Iššūkių nebijau. Bijau tik pirmadienių.
Darbo pokalbis: – Kur matote save po penkerių metų? – Ant jūsų kėdės.
– Gerai. O kur matote mane? – Atostogose. Labai ilgose.
– Kiek žmonių dirba jūsų biure? – Apie dešimt.
– O kiek jų dirba, kai viršininko nėra? – Apie dešimt minučių.
– Kaip ilgai tu dirbi šioje įmonėje? – Nuo tada, kai mane pagrasino atleisti.
– Kiek laiko? – Penkiolika metų. Vis grasina.
Buhalterė: – Viršininke, mūsų balansas nesutampa. – Kiek trūksta?
– Netrūksta. Lieka. Ir dėl to man dar baisiau.
– Kodėl tavo darbo stalas toks tvarkingas? – Nes šiandien nieko nedariau.
– O vakar? – Vakar irgi. Bet vakar dar tvarkiausi.
Viršininkas: – Kodėl jūs miegate darbo vietoje?! Darbuotojas, atsimerkęs:
– …ir tegul būna palaimintas šis darbas. Amen.
– Kada tau atostogos? – Kai viršininkas išeis atostogų.
– O kodėl tada? – Tada darbe – tikros atostogos.
Viršininkas: – Kas čia per triukšmas biure? – Darbuotojai juokiasi iš jūsų anekdoto.
– Bet aš dar nepradėjau pasakoti! – Jie žino, kad pasakosite tą patį.
Vadovas darbuotojui: – Jūs vėl pavėlavote! Ar žinote, kada prasideda darbas?
– Ne, nes kai aš ateinu, jis visada jau būna prasidėjęs.
Susirinkimo pabaigoje vadovas klausia: – Ar yra klausimų? Niekas nekelia rankos.
– Puiku. Tada kitą savaitę susirinksime aptarti, kodėl niekas neturi klausimų.
– Kodėl tu kasdien taip anksti ateini į darbą?
– Kad turėčiau laiko pasiruošti išeiti anksčiau.
– Ką veiki darbe? – Nieko. – O tavo kolega? – Jis man padeda.
Vadovas, išgirdęs: – Pagaliau komandinis darbas!